Įmonių susijungimų ir įsigijimų rinka dar aktyvesnė

Remiantis Finansų analitikų asociacijos duomenimis, įmonių susijungimų ir įsigijimų rinka šių metų pirmąjį pusmetį aktyvesnė, lyginant su pirmuoju 2015 metų pusmečiu. Šiemet jau užbaigti 33 sandoriai, o pernai sandorių skaičius siekė – 25. Todėl galima daryti prielaidą, kad antrojo pusmečio duomenys taip pat bus didesni.

Šiemet aktyviausi buvo finansų, energetikos ir komunalinių paslaugų, o didžiausias smukimas stebėtas gamybos ir IT sektoriuose. Taip pat pastebima, kad į startuolius investuota mažiau nei pernai, nes pasijautė tam tikras sulėtėjimas dėl rizikos kapitalo fondų finansavimo pauzės šiais metais. Tuo tarpu pasauliniu mastu per pirmąjį pusmetį smulkesnių (iki 50 mln. USD) ir vidutinių (iki 500 mln. USD) sandorių sudaryta mažiau. Tokias pasaulines tendencijas lėmė žemesnės naftos kainos ir sumažėjęs aktyvumas energetikos sektoriuje (būtent jame dažnai sudaroma daug sandorių), lėtėjimas bankiniame sektoriuje, griežtesnė reguliacinė aplinka, „Brexit“ referendumo sukeltas neapibrėžtumas bei griežtesnė konkurencijos ir mokestinių organų priežiūra (blokuotas „TeliaSonera“ ir „Telenor“ susijungimas Danijoje, pasaulinis „Pfizer“ ir „Allergan“ susiliejimas ir pan.). Be to, Silicio slėnyje ir kitur užsienyje ankstyvosios stadijos fondai irgi pradėjo atsargiau vertinti investicijas į startuolius.

Baltijos šalių rinkoje šiuo metu stebimos gana ryškios konsolidacijos tendencijos įvairiuose sektoriuose (finansuose, prekyboje, telekomunikacijose ir netgi švietime). Būtent 2016 metai pasižymėjo tuo, kad į Lietuvą ir platesnį Baltijos šalių regioną atėjo tokie pasaulinio lygio milžinai kaip „Providence Equity Partners“ („Bitė“ įsigijimas) bei „Partners Group“ („Geneba“ portfelio įsigijimas). Tai svarbus įrodymas, kad Lietuvos ir regiono rinkos sulaukia pasaulinio lygio investuotojų pripažinimo, kurie vertina ir geopolitinį stabilumą, ir ekonomines perspektyvas. Toks pasitikėjimo ženklas turėtų žymiai paspartinti kitų panašaus ar mažesnio dydžio žaidėjų atėjimą į regioną. Tai pirmas tokio lygio „proveržis“ po 2008 m. finansinės krizės ir jos sąlygotos tam tikros pauzės.

2016 metais tarp didžiausių sudarytų sandorių Baltijos šalyse patenka advokatų kontorų grupės „Ellex“ atstovauti Latvijos („Marguerite Fund“ įsigijo „Latvijas Gaze“ akcijų) ir Estijos („Trilini Energy“ OU įsigijo „EestiGaas“ AS akcijų) sandoriai. Lietuvoje taip pat fiksuoti išskirtiniai sandoriai – didžiųjų bankų, aukštųjų mokyklų konsolidacijos, susiformavusi stambi tarptautinė įmonių grupė ir kiti unikalūs sandoriai.

picture1

Penkmečio sandoris Latvijoje

Prestižinį apdovanojimą kontorų grupei pelnė daugiausiai kompleksinių sprendimų pareikalavęs sandoris – 2016 m. sausio mėnesį Prancūzijos investicinis fondas „Marguerite Fund“ įsigijo 28,97 proc. Latvijos dujų bendrovės „Latvijas Gaze“ (LG) akcijų.

Tai – vienas didžiausių sandorių Latvijoje per pastaruosius 5-erius metus dėl dujų rinkos operatorės akcijų, kurios veiklos vis dar nėra atskirtos pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimus. Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ vis dar valdo virš trečdalio įmonės akcijų ir išlaiko įtaką bendrovės organuose. Tad sandoris buvo neabejotinai komplikuotas ne tik dėl dydžio ir reguliacinių klausimų, bet ir dėl įmonės strateginės reikšmės ir geopolitinių aspektų.

picture2

Nacionalinės reikšmės strateginis sandoris Estijos dujų sektoriuje

Šiemet Estijoje įvyko vienas didžiausių šios šalies M&A rinkos ir vienas iš nedaugelio per pastaruosius metus perėmimų komunalinių paslaugų sektoriuje. Privati bendrovė „Trilini Energy“ OU 2016 m. pavasarį-vasarą įsigijo didžiąją dalį Estijos dujų bendrovės „EestiGaas“ AS akcijų iš suomių energijos grupės „Fortum“, Rusijos dujų bendrovės „Gazprom“ ir mažojo akcininko Latvijos energijos bendrovės „Itera Latvija“. akcininko Latvijos energijos bendrovės „Itera Latvija“.

Iš dalies šis sandoris panašus į 2014 metų Lietuvos rinkos sandorį, kai UAB „Lietuvos energija“ perėmė AB „Lietuvos dujos“ kontrolę iš vokiečių E.ON ir rusų „Gazprom“. Tik estų atveju įsigijimą įvykdė privatus žaidėjas Trilini Energy OÜ, o ne valstybės valdoma įmonė.

picture3

Didžiųjų bankų konsolidacija Lietuvoje

Bankas „Swedbank“, teikiantis paslaugas tiek privatiems tiek verslo klientams Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Švedijoje, 2016 metų vasarą įsigijo dalį banko „Danske“ teikiamų paslaugų Lietuvoje ir Latvijoje. Vėliau „Danske Bank“ ir UAB „Swedbank investicijų valdymas“ pasirašė sutartį dėl pensijų fondų valdymo įmonės UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ 100 proc. akcijų perleidimo.

„Danske Bank“ siekia koncentruotis į verslo ir privačią bankininkystę, o „Swedbank“ – į masto ekonomiją, leidžiančią efektyviai užsiimti mažmenine bankininkyste.

Šis sandoris atspindi tiek regionines, tiek pasaulines bankų sektoriaus tendencijas. Bankai konsoliduojasi, specializuojasi ir siekia mažinti kaštus. Tai daryti juos skatina išaugę reguliaciniai kaštai – paskolų dalinimas tapo labiau suvaržytas naujų įstatyminių normų, padidėjo bankų nuosavo kapitalo reikalavimai, bankų veikla tapo dar griežčiau reguliuojama. Sunkiau sekasi uždirbti ir dėl besitęsiančio žemų palūkanų laikotarpio.

Šis sandoris atspindi tiek regionines, tiek pasaulines bankų sektoriaus tendencijas. Bankai konsoliduojasi, specializuojasi ir siekia mažinti kaštus. Tai daryti juos skatina išaugę reguliaciniai kaštai – paskolų dalinimas tapo labiau suvaržytas naujų įstatyminių normų, padidėjo bankų nuosavo kapitalo reikalavimai, bankų veikla tapo dar griežčiau reguliuojama. Sunkiau sekasi uždirbti ir dėl besitęsiančio žemų palūkanų laikotarpio.

picture7

Keičiasi Lietuvos telekomunikacijų sektorius

Šių metų pradžioje užbaigtas įsigijimas, kai didžiausia Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų bendrovė „TEO LT“ įsigijo Lietuvos mobiliųjų telekomunikacijų lyderę „Omnitel“ iš Telia Company (Europos penktos didžiausios telekomunikacijų operatorės) tapo tikru lūžiu Lietuvos telekomunikacijų rinkos istorijoje. Nors teisinis ir organizacinis bendrovių susiliejimas vykdomas iki šiol – rezultate abi įmonės turi susijungti į vieną vardu „Telia Lietuva“.

Šis sandoris pradėjo naują integracijos etapą, kurio metu susilieja televizijos, interneto, fiksuoto ir mobilaus telefono ryšio tiekėjai. Siekdamos sinergijos tokios bendrovės bandys naudoti bendrą infrastruktūrą įvairių paslaugų teikimui, integruoti klientų aptarnavimą, tiekti kompleksines informacinių technologijų ir ryšio paslaugas.

Šios tendencijos tąsa tapo „Bitės“ bandymas suvienyti jėgas su interneto ryšio tiekėju „Cgates“. Ateityje, neabejotinai, sulauksime ir kitų pavyzdžių. Kartu su „Providence Equity Partners“ įvykdytu „Bitės“ įmonių grupės įsigijimu, kurio metu „Valiunas Ellex“ atstovavo sandorį finansavusius tarptautinius bankus, „Omnitel“ perleidimas prisidėjo prie M&A požiūriu itin sėkmingų metų Lietuvos telekomunikacijų sektoriui.

picture6

Susiformavo stambi tarptautinė įmonių grupė

Didžiausia „DIY“ (do it yourself) didmeninės prekybos įmonė Lietuvoje „Senukų prekybos centras“ 2016 m. kovą įsigijo Latvijos ir Estijos „DIY“ tinklo „K Rauta LV“ ir „K Rauta EE“ kontrolę iš Suomijos partnerių Rautakesko Oy.

Pagal sandorio nuostatas, „Senukų prekybos centras“ taip pat investavo į „KUB Razfin“, kuriam priklausė e-komercijos įmonė „Mokilizingas“. Taip pat „Senukų prekybos centras“ investavo į „UAB Penktoji projekto bendrovė“, kuriai priklausė įmonės „UAB Antigravity Payement Systems“ (e-komercijos sprendimai) ir UAB „Tvirta Investicija“ (jai priklauso keletas Lietuvos e-komercijos startuolių).

Lietuvoje „Senukų“ tinklas valdo 84 „Senukų“ ir „Statybų duonos“ parduotuves, taip pat elektroninę parduotuvę. Po sandorio, „Senukai“ perima 16 parduotuvių tinklo „K-Rauta“ Latvijoje ir Estijoje valdymą. Bendrovė taip pat valdo didžiausią statybos, ūkio ir buities reikmenų prekybos tinklą „OMA” Baltarusijoje, kurį šiuo metu sudaro 11 parduotuvių.

Prekybos įmonei „Senukų prekybos centras“ perėmus „K Rauta“ tinklo kontrolę Latvijoje ir Estijoje susiformavo dar viena stambi tarptautinė įmonių grupė su šaknimis ir būstine Lietuvoje. Ji papildė kol kas neilgą panašių verslų sąrašą kartu su „Maxima“, „Vičiūnai“, „Avia Solutions Group“ ir kt. Tai rodo augantį pasitikėjimą lietuvių vadybiniais gebėjimais, jų profesionalumu ir atveria naujas karjeros galimybes Lietuvos įmonių vadovams.

picture4

Pirmasis žingsnis į Baltijos šalių rinką

Investicinė bendrovė „Laurus Properties“ įsigijo įmonių grupę, valdančią didžiulį nekilnojamojo turto portfelį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, iš „Geneba“. Sandoris apėmė 42 pastatus trijose šalyse, kurių bendra nuomojama erdvė siekia apie 84 000 kv. m. Daugumą pastatų nuomojasi SEB banko grupės įmonės.

Tai tapo didžiausiu tokio pobūdžio sandoriu Baltijos šalyse per pastaruosius keletą metų.

„Laurus Properties“ yra bendra Northern Horizon – jau spėjusių įsitvirtinti regione nekilnojamojo turto investuotojų – ir „Partners Group“ įmonė.  Partners Group“ yra viena didžiausių investicijų valdytojų pasaulyje ir šiuo sandoriu jie pirmą kartą žengė į Baltijos šalis. Investicija į „Bitė“ kartu su „Providence Equity Partners“ rodo, kad pasaulinio lygio investuotojai vienaip ar kitaip atranda Baltijos šalių regioną.

picture5

Sėkmingas aukštųjų mokyklų konsolidacijos pavyzdys

Vienas didžiausių technologijų universitetų Baltijos šalyse Kauno technologijos universitetas už 3,5 mln. eurų įsigijo vieną geriausiai vertinamų Vidurio ir Rytų Europos verslo universitetų ISM vadybos ir ekonomikos universitetą, įkurtą bendradarbiaujant su BI Norwegian Business School. Lietuvoje valstybės valdomas universitetas įsigijo kitą privatų universitetą pirmą kartą.

Šis sandoris tapo pirmuoju pavyzdžiu, kai aukštųjų mokyklų konsolidacija sėkmingai pavyko tokiu versle plačiai paplitusiu būdu – komerciniu įsigijimu. Kauno technologijos universitetas pirmasis tarp valstybės kontroliuojamų aukštųjų mokyklų sugebėjo taip pasinaudoti jam suteikta autonomija ir turimais finansiniais ištekliais. Šis sandoris kartu su Vilniaus universiteto fondu, kuris pirmasis Lietuvoje siekia suformuoti neliečiamąjį kapitalą ir panaudoti investicijų grąžą mokslo rėmimui, rodo, kad valstybės valdomų universitetų mąstymas keičiasi ir darosi vis modernesnis.