Siūlymas uždrausti vidaus sandorius toliau skinasi kelią – bet ar pelnytai?

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) posėdyje pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) projekto nuostatoms, uždraudžiančioms vidaus sandorius valstybės kontroliuojamose įmonėse. Tačiau siūloma numatyti galimybę, esant išimtinėms sąlygoms, sudaryti vidaus sandorius savivaldybių lygiu. Skelbiama pranešime spaudai.

Visos institucijos, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasisako už šį draudimą. Tačiau viešoje erdvėje ir komitetuose dažnai užmirštama vidaus sandorio esmė ir jo nauda.

Vidaus sandoriai – efektyvumo variklis

Tačiau įdomu tai, kad pagal Ūkio ministerijos duomenis, net 22 Europos Sąjungos valstybės yra įteisinusios vidaus sandorius. Anot Lauros Ziferman, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ partnerės, naujoje Viešųjų pirkimų direktyvoje įteisinta netgi dar daugiau vidinių sandorių formų. Pavyzdžiui, įteisinti vidiniai pirkimai tarp dukterinių įmonių arba dukterinės įmonės vidiniai pirkimai iš motininės įmonės. Tai buvo padaryta stengiantis suteikti valstybės / savivaldybės įmonėms galimybes lygiai taip pat efektyviai susitvarkyti savo korporatyvinę struktūrą kaip ir privačios korporacijos.

Privatus verslas efektyviai išnaudoja juos steigdamas savo paslaugų centrus. Tai daro tokios verslo grupės kaip „Western Union“, „Barclays“, Skandinavijos kredito  institucijų  operacijų centrai, kurie Lietuvoje iki šiol vadinami vieni sėkmingiausių investuotojų.

Du tipai vidaus sandorių

Žvelgiant į Lietuvos valstybės valdomų įmonių ar institucijų praktiką, galima išskirti du vidaus sandorių tipus. Pirmasis, kai juridinis asmuo įsteigia kitą juridinį asmenį konkrečiai veiklai vykdyti, rangos darbams atlikti ar prekėms, o vėliau antrinė bendrovė, įsigydama jai reikalingas prekes ar paslaugas, nebetaiko VPĮ numatytų reikalavimų. Tad taip išvengiama viešo konkurso procedūros, nėra užtikrinamas geriausios kainos principas ir skaidri konkurencija – taip atsiranda terpė galimam piktnaudžiavimui. Kitaip tariant, plačiai nuskambėję Lietuvos geležinkelių pirkimai.

Tačiau Lietuvoje yra ir kitokios praktikos – kai vidaus sandoriai sudaromi vadovaujantis pažangiausių tarptautinių bendrovių patirtimi.

Vidaus sandoriai – tik strategiškai svarbių aptarnavimo paslaugų įsigijimui

Pažangios perkančiosios organizacijos vidaus sandorius sudaro tik administracinių paslaugų teikimui grupės viduje: viešųjų pirkimų organizavimo, buhalterinės apskaitos, IT ir kitų paslaugų. Tai yra visų tų, kurias įprastai teiktų atitinkami įmonės vidaus struktūriniai padaliniai.

Kaip tai vyksta? Grupės įmonės steigia juridinį asmenį, į kurį iškeliamos visos grupės įmonės reikalingos paslaugos, todėl tokio vidaus sandorio dėka yra užtikrinama sinergija, sukoncentruojama atitinkama kompetencija vienoje vietoje, efektyviai paskirstomi resursai, standartizuojamos paslaugos ir reikalavimai bei užtikrinama griežta kontrolė. Visas šias paslaugas teikiančių atskirų padalinių įmonėse nelieka.

Kodėl taip pat elgiasi ir žinomos tarptautinės įmonės, šias paslaugas koncentruodamas savo įsteigtuose paslaugų centruose, o ne pirkdamas rinkoje? Nes joms taip pat svarbus konfidencialumas, aukšti IT saugos reikalavimai, tiekėjo patikimumas.

Vidaus sandorių privalumas – efektyvumas ir mažos sąnaudos

Pagrindinis vidaus sandorių reikalavimas, kad jame dalyvaujančios šalys būtų perkančiosios organizacijos, t.y. laikytųsi VPĮ nuostatų, įsigydamos prekes ar paslaugas. Taip kiekvienoje verslo dalyje vykdant sandorius laikomasi VPĮ, užtikrinamas skaidrumas ir konkurencija.

Vidaus sandorių kainodara turi būti aiški, skaidri ir atitinkanti rinkos sąlygas. Tai pasiekti leidžia aiškiomis sąnaudomis grįsta kainodara ir, vadinamasis pasilyginimas su rinka, kai išorės ekspertai reguliariai atlieka teikiamų paslaugų kainų palyginimus su rinkos kainomis (angl. benchmarking). Naujausi atlikti palyginimai parodė, kad vidaus paslaugų centrai grupės įmonėms paslaugas dažniausiai teikia žemesnėmis nei rinkos kainomis bei taupo sąnaudas dėl sukoncentruotų resursų sinergijos.

Kaip galima kontroliuoti vidaus sandorius, jų neuždraudžiant

Advokatė Laura Ziferman nurodo, kad iki šiol nepavyko išgirsti įtikinamų Konkurencijos tarybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos argumentų, kodėl norima uždrausti vidaus sandorius. Vienintelė nurodoma priežastis –piktnaudžiavimo atvejai panašūs į Lietuvos geležinkelius. Tačiau norint užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimams, visiškai nebūtina nustatyti absoliutaus draudimo.

„Nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Konkurencijos taryba nepasisako, kodėl tokiems atvejams užkirsti kelią yra nepakankamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dar 2015 m. byloje, kur buvo nagrinėtas Lietuvos geležinkelių dukterinės įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depas vidaus sandoris. Toje byloje teismas aiškiai pasakė, kad vien tai, kad Vilniaus lokomotyvų remonto depas yra atskira dukterinė įmonė, neatleidžia jos nuo pareigos savo pirkimams taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą“, – teigia advokatė.

Ji taip pat nurodo, kad nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Konkurencijos taryba nepasisako, kodėl yra nepakankama nuostata būsimame VPĮ projekte, kad vidiniai pirkimai galimi tik tarp perkančiųjų organizacijų. Ši nuostata užtikrina, kad visi pirkimai iš trečiųjų asmenų ir būtų vykdomi pagal VPĮ. Tokį įstatymo pakeitimą būtų galima priimti nedelsiant, nelaukiant kol bus priimtas visas naujas įstatymas.

Tuo tarpu siekiama eiti lengviausiu keliu, tiesiog uždraudžiant vidaus sandorius, kurie daugelį atveju būtų naudingi valstybei ir prisidėtų prie jos veiklos efektyvumo.