Mokesčiai

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 39 str. naujoji redakcija, pagal kurios nuostatas Lietuvos įmonės, valdančios kitose užsienio valstybėse esančius užsienio subjektus (pvz., dukterines įmones), privalo apskaičiuoti pozityviąsias pajamas ir jas įtraukti į savo pelno mokesčio bazę, jeigu yra tenkinamos šios dvi sąlygos:

 

1) Kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos (t. y. palūkanos, honorarai, dividendai, turto vertės padidėjimo pajamos iš akcijų perleidimo ir kt.) viršytų 1/3 visų kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinio laikotarpio pajamų, ir   

2) Kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50% faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal PMĮ nustatytą tvarką. 

 

Apibendrinant, jeigu kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų pajamų ir faktiškai užsienio valstybėje nuo šių pajamų sumokėtas pelno mokestis yra mažesnis negu 50% pelno mokesčio, kuris būtų sumokėtas Lietuvoje taikant PMĮ nustatytą tvarką, Lietuvos įmonei kyla prievolė kontroliuojamojo užsienio subjekto gautas pasyviąsias pajamas įtraukti į savo apmokestinamąsias pajamas.    

 

Kadangi šios naujosios PMĮ 39 str. nuostatos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai Lietuvos įmonių kontroliuojamieji subjektai yra įregistruoti Europos Sąjungos valstybėse, kyla klausimas, ar reikia apskaičiuoti pozityviąsias pajamas, kai Lietuvos įmonės kontroliuojamasis subjektas yra įregistruotas Estijoje arba Latvijoje, t. y. šalyse, kuriose prievolė sumokėti pelno mokestį kyla tik tuomet, kai uždirbtas pelnas yra paskirstomas akcininkams.   

 

Atsakant į ši klausimą, visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad pozityviųjų pajamų apmokestinimo tvarka netaikoma tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas vykdo faktinę ekonominę veiklą užsienio valstybėje, neįtrauktoje į tikslinių teritorijų sąrašą, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei veiklai užtikrinti toje valstybėje. Jeigu Estijoje ir Latvijoje įregistruotos įmonės tenkintų šiuos reikalavimus, net jeigu jų gautos pasyviosios pajamos viršytų 1/3 visų pajamų, šias užsienio įmones kontroliuojančioms Lietuvos įmonėms nekiltų prievolė apmokestinti pozityviąsias pajamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, Estijoje dažnokai buvo steigiamos įmonės akcijų perleidimo ar kitų grupės įmonių finansavimo tikslais, o tokių operacijų atlikimui nėra būtina turėti ilgalaikį turtą (pvz. biurą su įranga) ir darbuotojus Estijoje, galima būtų daryti prielaidą, kad ne visais atvejais pavyks pasinaudoti šia išimtimi. 

 

Tokiu atveju, formaliai taikant PMĮ 39 str. nuostatas, gali tekti susimokėti pelno mokestį Lietuvoje nuo kontroliuojamųjų įmonių Estijoje ir Latvijoje gautų pasyviųjų pajamų, nes pelno mokestis nuo šių pajamų Estijoje ir Latvijoje už aktualųjį mokestinį laikotarpį gali būti iš viso nemokamas, kadangi bus sumokėtas arba kada nors ateityje, kai pelnas bus skirstomas akcininkams, arba niekada, jeigu akcininkai priims sprendimą reinvestuoti gautas lėšas į verslą. 

 

PMĮ 39 str. komentaras šiuo metu dar yra ruošiamas, todėl oficiali Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pozicija šiuo klausimu nėra aiški. Lieka tik tikėtis, kad VMI parodys šiokį tokį lankstumą ir, nustatant ar Lietuvos įmonei reikia prisipažinti pozityviąsias pajamas, leis atsižvelgti į Estijoje ir Latvijoje kontroliuojamųjų įmonių ne faktiškai sumokėtą, bet ateinančiais mokestiniais laikotarpiais mokėtiną pelno mokestį. Tenka tik pripažinti, kad padaryti tokią išlygą tikrai nebūtų paprasta, nes visos kontroliuojamosios įmonės gautos pajamos sukrenta į vieną „katilą“, todėl ne visais atvejais bus galimybė tiesiogiai nustatyti, kurios pajamos pelno skirstymo metu buvo apmokestintos ir kurios išvengs apmokestinimo, nes buvo arba bus reinvestuotos.

 

Norite gauti daugiau teisės naujienų? Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį!

Kovą įsigaliojo įmonių grupėms nerimą keliantis Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo sugriežtinos dividendų apmokestinimo sąlygos. Šis pakeitimas į Lietuvos teisinę sistemą įtrauktas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) Patronuojančių-dukterinių įmonių direktyvos (2011/96/ES) pasikeitimus.

Minėtais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad dividendų neapmokestinimo išimtimis įmonės nepasinaudotų tais atvejais, kai pagrindinis verslo struktūros tikslas yra mokestinės naudos siekimas. Kitaip tariant, jeigu viena iš įmonių yra ar bus įsteigta, pavyzdžiui, tik siekiant užtikrinti gaunamų dividendų neapmokestinimą, tokiai įmonei dividendų lengvatos gali būti netaikomos. Tokia įmonė gali būti traktuojama, kaip apsimestinė, sukurta be svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

Kyla klausimas, kaip tokie reikalavimai paveiks įprastas specialiosios paskirties įmones (angl.special purpose vehicle arba SPV)? Ar tokios struktūros, paprastai neturinčios personalo, infrastruktūros, administracinių patalpų ir kitų tipinei įmonei būdingų atributų, nenorėdamos likti naujo teisinio reguliavimo įkaitėmis, turės būti peržiūrėtos ir transformuotos? O ateityje tokios verslo praktikos apskritai bus atsisakyta?

Siekiant palankių sąlygų tarptautinei įmonių grupių veiklai, ankstesnėje direktyvos redakcijoje buvo numatyta, kad ES narės privalo neapmokestinti tarp skirtingose ES valstybėse esančių vienos grupės įmonių mokamų dividendų. Tačiau, stebint vis dažnesnius piktnaudžiavimo atvejus, 2015 m. sausį direktyva buvo patikslinta ir joje esanti abstrakti antivengiminė nuostata papildyta jau minėta išimtimi. Ji 2016 m. kovą įtraukta ir į Pelno mokesčio įstatymą Lietuvoje.

Naujos antivengiminės taisyklės paskirtis ir tikslas – apriboti atvejus, kai įmonių grupės struktūros ir jų akcijų valdymo grandinė dirbtinai suformuojama tokia, kad tarp šių įmonių mokamiems dividendams būtų pritaikyta direktyvoje esanti išimties taisyklė, ir tai esąs vienintelis jos tikslas.

Svarbu paminėti, kad naujas ribojimas aktualus tik tarptautiniams dividendų mokėjimams ir nėra skirtas atvejams, kai tiek dividendus mokanti, tiek juos gaunanti įmonės yra vienoje šalyje. Šiuo atveju – Lietuvoje. Tai visų pirma kyla iš pačios direktyvos. Antra, iš ES teisės kylantis diskriminavimo draudimas aktualus pirmiausia taip pat tik tarptautinėms situacijoms. Pagaliau valstybė, pati nenustačiusi konkretaus papildomo ribojimo savo įstatyme, šiuo atveju dėl tarp dviejų lietuviškų įmonių mokamų dividendų, negalėtų jo savaime išplėsti remdamasi vien teisės analogija ar bendraisiais principais.

Vadinasi, nauji ribojimai turėtų būti taikomi tik tokiais atvejais (t. y. tokioms struktūroms), kai nustatoma, kad paskirstomo pelno neapmokestinimas prie šaltinio (išmokėjimo momentu) ir dvigubas tokių dividendų neapmokestinimas juos gaunančioje patronuojančioje įmonėje pasiektas tik padedant atitinkamai tarpinei įmonei ar dariniui, kuris, kaip jau minėta, gali būti laikomas apsimestiniu, sukurtu be svarių komercinių priežasčių.

Situacijomis, kai dividendų neapmokestinimas vis tiek būtų pasiektas net ir pašalinus iš grupės apsimestinio darinio požymius atitinkančią įmonę, papildomi Pelno mokesčio įstatyme numatyti ribojimai neturėtų būti taikomi (nes tarpinė įmonė nėra ta, kuri „sukurtų“ mokestinę naudą). Pavyzdžiui, kai tiek dividendus išmokanti įmonė, tiek ir toliau grandinėje esantis jų gavėjas, t. y. aukštesnio lygmens kontroliuojančioji bendrovė, yra visus direktyvos reikalavimus atitinkantys subjektai.

Kiek kitaip turėtų būti vertinamos specialiosios paskirties kontroliuojančiosios bendrovės, kurių akcininkai yra ne juridiniai (kitos grupės įmonės), bet fiziniai asmenys. Jos sudaro prielaidas akcininkams sukaupti verslo generuojamus dividendus ir juos akcininko lygmeniu be papildomų mokesčių (šiuo atveju – gyventojų pajamų mokesčio) reinvestuoti į kitus projektus. Be to, leidžia efektyviau reguliuoti akcininkų tarpusavio santykius, koordinuoti ir valdyti įmonių grupės veiklą, jas konsoliduoti ir pan.

Jeigu lietuviškiems verslams konsoliduoti skirtą kontroliuojančiąją bendrovę fiziniai asmenys įsisteigia taip pat Lietuvoje, naujieji ribojimai neturėtų būti aktualūs. Identifikavus potencialų piktnaudžiavimo atvejį, galėtų būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo 10 ir 69 straipsnių nuostatos.

Tais atvejais, kai Lietuvoje turimi verslai konsoliduojami užsienyje, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Latvijoje ar Kipre įsteigtos kontroliuojančiosios bendrovės, vertinimas negali būti vienareikšmis.

Lietuvos gyventojams tokių užsienio kontroliuojančiųjų bendrovių suteikiami pagrindiniai mokestiniai pranašumai, kaip ir steigiant lietuviškas tokio pobūdžio bendroves, pirmiausia yra dividendų apmokestinimo atidėjimas, galimybė juos reinvestuoti nemokant gyventojų pajamų mokesčio ir pan.

Net jeigu tokios struktūros, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, potencialiai atitiktų apsimestinio, svariomis komercinėmis, ekonominę realybę atspindinčiomis priežastimis nepagrįsto darinio kriterijus, vertinti juos reikėtų remiantis visų pirma ne direktyva, bet Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kontroliuojančiosios bendrovės veikloje įprastų įmonių atributų (patalpų, personalo, pardavimo pajamų, iškabos ir kt.) nebuvimas šiuolaikinėje verslo praktikoje ir technologijų amžiuje dar nereiškia apsimetimo.

Vertinant užsieniečių užsienyje steigiamas kontroliuojančiųjų bendrovių struktūras, pavyzdžiui, įmones Kipre ar Maltoje, skirtas Lietuvoje esantiems jų verslams valdyti, išties galima situacija, kai dirbtinai pasinaudojama direktyvos lengvatomis. Šiuo atveju išvengiama dividendų, pavyzdžiui, skirtų Rusijos gyventojui arba įmonei, kuri registruota tikslinėje (ofšorinėje) teritorijoje, apmokestinimo Lietuvoje.

Tokiems dividendams Lietuvoje būtų taikomas gyventojų pajamų arba atitinkamai pelno mokestis prie šaltinio. Prieš tai šiuos dividendus išmokėjus tarpinei kontroliuojančiajai bendrovei Kipre ir tik po to galutiniam gavėjui, tokio apmokestinimo Lietuvoje neatsirastų.

Todėl aktualu įvertinti, ar šiuo atveju Kipro įmonei išmokamų dividendų neapmokestinimas, taikant direktyvos išimtį, yra pagrįstas, atitinka direktyvos paskirtį ir tikslus, o sukurta struktūra nėra išimtinai dirbtinis, ekonominės realybės neatspindintis ir jokios komercinės vertės nekuriantis darinys.

Atsakant į komentaro pradžioje iškeltą klausimą, galima būtų apibendrinti, kad, nors naujai nustatytos taisyklės papildo mokesčių administratoriui prieinamų antivengiminių priemonių arsenalą, jos yra gana specifinės, todėl iš anksto vertinti jas kaip giljotiną visoms įmonių grupėms ir akcijų valdymo grandinėms, kuriose esama ir specialiosios paskirties bendrovių, būtų pernelyg radikalu.

Kita vertus, laukiant pirmųjų mokesčių administratoriaus ir mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų praktikos pavyzdžių, kol kas lieka tikėtis, kad visi naujojoje Pelno mokesčio įstatymo normoje įrašyti žodžiai ir nurodytos taikymo sąlygos bus vienodai svarbūs, o apribojimai taikomi nuosekliai ir prognozuojamai.

BPT – didžiausias institucinis investuotojas į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse. 2013 metais konsultavome BPT dėl viso „BPT Secura“ portfelio, sudaryto iš dešimt nekilnojamojo turto objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (mažmeninės prekybos, biurų, logistikos – iš viso 94 000 kv. m.), pardavimo.

Atlikome su pasiūlymų teikimo proceso ir sandorių struktūros nustatymu susijusias užduotis, atstovavome klientui derybose ir teikėme jam visą kitą su sandoriais susijusią pagalbą. Sandoriai buvo itin sudėtingi, su tarptautiniais elementais, todėl prireikė pažangių sprendimų.

Investicijų valdymo bendrovė „Lords LB“, sudariusi akcijų sandorį su „SMI Real Estate Group“, įsigijo dešimties nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje ir Latvijoje portfelį. Tai buvo vienas iš dviejų stambiausių su nekilnojamojo turto portfeliais susijusių sandorių nuo 2008-ųjų. Po šio sandorio „Lords LB“ perėmė valdyti daugiau kaip 250 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto portfelį.

Šiame tarptautiniame sandoryje „Lords LB“ konsultavome kartu su kolegomis iš Latvijos. Įgyvendinant sandorį kilo sudėtingų teisinių klausimų dėl finansinių sunkumų patiriančio subjekto, kuris vykdė statybos darbus kultūros paveldo objektų apsaugos zonoje. Be to, projektas buvo susijęs su sudėtingomis nuosavybės ir finansavimo schemomis. Atsižvelgdami į dėl to kylančią didesnę teisinę riziką, teikėme pažangius sprendimus.

„Northern Horizon Capital“ kreipėsi konsultacijos dėl veikiančių investicinių fondų komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelių, kurių vertė viršija 200 mln. eurų, pardavimo.

Dauguma sandorių buvo itin sudėtingi, veikiantys keturiose jurisdikcijose, todėl reikalavo pažangių sprendimų.

Įmonių grupei „Abbott“ restruktūrizuojant verslą teikėme teisines konsultacijas dėl „Abbott Pharmaceutical Laboratories“ perleidimo naujai bendrovei „Abbvie“.

Siekdami užtikrinti sandorio veiksmingumą, nustatėme jo struktūrą. Konsultavome įmonių grupę „Abbott“ mokesčių ir reguliavimo klausimais, atlikome mokestinį patikrinimą ir padėjome sumažinti mokestinę riziką. Mūsų pastangos ir atlikti pakeitimai turėjo didelį poveikį klientės sąnaudoms (pirmiausia susijusioms su mokesčių sąnaudomis), todėl buvo gauta didelė materialinė nauda.

„Axpo Nordic“ – viena stambiausių Europos prekybos elektros energija bendrovių ir pirmoji užsienio bendrovė, pradėjusi veiklą Lietuvos elektros rinkoje. Bendrovė sparčiai plečia komercinės veiklos, susijusios su fizine ir finansine prekyba elektros energija visose trijose Baltijos šalyse, apimtis.
 
„Axpo Nordic“ teikiame teisines konsultacijas ir pagalbą. Mūsų paslaugos apima leidimus prekiauti elektros energija Baltijos šalyse, prekybos sutarčių rengimą, įskaitant pagrindinės sutarties projekto rengimą ir derybas dėl atskirų dvišalių sandorių sudarymo, konsultacijas teisiniais ir reguliavimo klausimais, pagalbą, susijusią su tarpvalstybiniais elektros energijos srautais, kainodarą, apmokestinimą, muitus ir santykius su reguliavimo institucijomis.

Bendrovei „Bitė Lietuva“ teikėme pagalbą per mokestinį ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija dėl pelno mokesčio grąžinimo. Ginčas nagrinėtas Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir administraciniuose teismuose.

 

Valstybinė mokesčių inspekcija tik neseniai pripažino praktiką, kai patronuojančiosios bendrovės skola perkeliama dukterinei bendrovei (angl. debt-push-down), mokestiniu piktnaudžiavimu. Tai buvo pirmas ginčas Lietuvoje, susijęs su mokesčių atskaita, kuri svarbi patronuojančiosios bendrovės ir jos dukterinių bendrovių jungimo atvejais.

 

„Bitė Lietuva“ konsultavome sudėtingais mokesčių klausimais ir padėjome pagrindus naujiems mokestinio bylinėjimosi praktikos Lietuvoje aspektams.

Konsultavome „East Capital Baltic Property Fund II“ įsigyjant garsiausią Vilniaus centre prekybos centrą „Go9“. 2012 metais tai buvo didžiausias Lietuvoje nekilnojamojo turto sandoris. 

Taip pat tarpininkavome derantis su Švedijos mažmeninės prekybos milžine H&M dėl nuomos sutarties su prekybos centro savininke UAB „Gedimino 9“ ‒ norėta atidaryti parduotuvę prekybos centre „GOo9“.

Padėjome H&M įmonių grupei įsteigti mažmeninės prekybos įmonę Lietuvoje ir konsultavome įvairiais mokesčių klausimais. Ieškojome pažangių sprendimų dėl projekto pobūdžio ir iškilusių klausimų.

Konsultavome dėl darbuotojų skatinimo programai ir įvairioms kitoms su verslu susijusioms iniciatyvoms taikomo apmokestinimo. Pavyzdžiui, pardavimo skatinimo kampanija, per kurią H&M pirkėjai, atnešę į parduotuvę dėvėtų drabužių, gauna nuolaidą. Surinkti tekstilės gaminiai parduodami partneriui ir dovanojami labdaros organizacijoms.

Lietuvoje toks modelis niekada nebuvo taikytas, todėl mūsų pasiūlytas sprendimas buvo derinamas su vietos mokesčių institucijomis.

„Vilnius Business Harbour“ ‒ didžiausias biurų pastatas Baltijos šalyse. Kompleksas išsidėstęs Vilniaus centriniame verslo kvartale, šalia kurio yra galimybė pastatyti papildomų biurų.

 

2014 metais komplekso „Vilnius Business Harbour“ įsigijimas buvo didžiausias nekilnojamojo turto sandoris Lietuvoje. Dėl jame dalyvavusių dviejų pardavėjų ir dviejų pirkėjų jis buvo ypač sudėtingos struktūros (specialiosios paskirties priemonės). Sandoris buvo suformuotas kaip turto dėl didelių šiai nuosavybei iškilusių teisinių rizikų.

 

Atlikome išsamų teisinį patikrinimą, struktūrizavome sandorį, inkorporavome, konsultavome finansavimo ir mokesčių bei bankininkystės klausimais, derinome sandorio dokumentus ir tarpininkavome perimant turtą.

2012 metais teikėme teisines konsultacijas keliuose reikšminguose pramonės projektuose Lietuvoje.

Konsultavome vieną didžiausių medžio perdirbimo bendrovių Baltijos šalyse „Juodeliai“ statant moderniausią Baltijos šalyse lentpjūvę. Nustatėme projekto struktūrą, rengėme projekto sutartis, dalyvavome šalių derybose. Be to, konsultavome klientę banko paskolos, projektavimo, statybos proceso ir kitais klausimais.
Taip pat padėjome oficialiai „Renault Trucks“ atstovei „Skuba“ įsigyti buvusį pramonės kompleksą naudotų sunkvežimių techninės priežiūros ir pardavimo centrui statyti.

Dirbome su pirmaujančios cukraus gamintojos Šiaurės ir Baltijos šalyse „Nordic Sugar“ dukterine bendrove Lietuvoje „Nordic Sugar Kėdainiai“. Konsultavome bendrovę dėl gamyklos ir žemės pardavimo siekiant jų vietoje vystyti naujus pramoninės paskirties objektus.