„Brexit“ teisinės paslaugos

„Ellex Valiunas“, visapusiškas teisines paslaugas teikianti advokatų kontora, siūlo visą spektrą „Brexit“ teisinių paslaugų, įskaitant teisinius sprendimus bankininkystės ir finansų, mokesčių, muitų, reguliacinių klausimų, transporto, darbo teisės ir migracijos, intelektinės nuosavybės, duomenų apsaugos ir ginčų sprendimo srityse.
 
2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir tapo trečiąja šalimi. Išstojimo metu įsigaliojęs Susitarimas dėl išstojimo numatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykius didžiąja dalimi ir toliau reglamentavo Europos Sąjungos teisė. Pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. 
 
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos teisė Jungtinei Karalystei nebetaikoma, o šalių tarpusavio santykius reglamentuoja po ilgų derybų pasiektas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas. Dėl plačios Europos Sąjungos teisės taikymo apimties „Brexit“ įtaką pajautė visų sektorių įmonės, turinčios verslo santykių Jungtinėje Karalystėje ir šiuo metu turinčios prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo ir naujų taisyklių, įtvirtintų Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime.
 
Iškilus teisiniams klausimams dėl „Brexit“, kviečiame susisiekti su mumis el. paštu crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmJyZXhpdEBlbGxleC5sdCIgdGFyZ2V0PSJfYmxhbmsiPmJyZXhpdEBlbGxleC5sdDwvYT4=:xx. Mūsų kvalifikuotų ekspertų komanda yra pasiruošusi rasti individualiai Jūsų verslo poreikius atitinkantį „Brexit“ sprendimą.

Susisiekite

Pagrindinis kontaktinis asmuo: ES teisė, ginčų sprendimas

Agnė Kisieliauskaitė

Asocijuotoji teisininkė

crypt:KzM3MCA2NDAgNDEwNjA=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86YWduZS5raXNpZWxpYXVza2FpdGVAZWxsZXgubHQgIj5hZ25lLmtpc2llbGlhdXNrYWl0ZUBlbGxleC5sdCA8L2E+:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: ES teisė, gyvybės mokslai ir produktų atitikties klausimai

Gintarė Taluntytė

Asocijuotoji teisininkė

crypt:KzM3MCA2NzIgMDU4MTg=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86Z2ludGFyZS50YWx1bnR5dGVAZWxsZXgubHQiPmdpbnRhcmUudGFsdW50eXRlQGVsbGV4Lmx0PC9hPg==:xx
Komanda
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Bankininkystė ir finansai

Julija Šlekonytė

Asocijuotoji teisininkė

+370 647 29616
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86anVsaWphLnNsZWtvbnl0ZUBlbGxleC5sdCI+anVsaWphLnNsZWtvbnl0ZUBlbGxleC5sdDwvYT4=:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Mokesčiai

Gintaras Balčius

Mokesčių konsultantas

Mokesčių praktikos vadovas
crypt:KzM3MCA2ODc3NzcxMw==:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86Z2ludGFyYXMuYmFsY2l1c0BlbGxleC5sdCI+Z2ludGFyYXMuYmFsY2l1c0BlbGxleC5sdDwvYT4=:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Muitinės paslaugos

Ingrida Kemežienė

Ekspertė

crypt:KzM3MCA2ODIgNTI1MzU=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86aW5ncmlkYS5rZW1lemllbmVAZWxsZXgubHQgIj5pbmdyaWRhLmtlbWV6aWVuZUBlbGxleC5sdCA8L2E+:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Transporto sektorius

Edvardas Racius

Teisininkas

crypt:KzM3MCA2OTIgMzYyNDA=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86ZWR2YXJkYXMucmFjaXVzQGVsbGV4Lmx0Ij5lZHZhcmRhcy5yYWNpdXNAZWxsZXgubHQ8L2E+:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Darbo teisė, migracija, socialinė apsauga

Rimantas Stanevičius

Ekspertas

crypt:KzM3MCA2ODY2ODY0Mw==:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86cmltYW50YXMuc3RhbmV2aWNpdXNAZWxsZXgubHQiPnJpbWFudGFzLnN0YW5ldmljaXVzQGVsbGV4Lmx0PC9hPg==:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Duomenų apsauga

Miglė Petkevičienė

Asocijuotoji partnerė

Bioteisės, duomenų apsaugos ir atitikties praktikos vadovė
crypt:KzM3MCA2NDA0MTA1NQ==:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86bWlnbGUucGV0a2V2aWNpZW5lQGVsbGV4Lmx0Ij5taWdsZS5wZXRrZXZpY2llbmVAZWxsZXgubHQ8L2E+:xx
Pagrindinis kontaktinis asmuo: Intelektinė nuosavybė

Dr. Mantas Rimkevičius

Asocijuotasis partneris

crypt:KzM3MCA2MTkgMTAwMjA=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86bWFudGFzLnJpbWtldmljaXVzQGVsbGV4Lmx0Ij5tYW50YXMucmlta2V2aWNpdXNAZWxsZXgubHQ8L2E+:xx
Praktikos srities naujienos
Antras mėnuo po Brexit: ką tikslinga žinoti verslui?
Daugiau

Pagrindiniai šios srities projektai

Antras mėnuo po Brexit: ką tikslinga žinoti verslui?
2021-02-10

Europos Sąjungoje (ES) tiksi antras mėnuo po Brexit. Valstybės narės pagaliau patikėjo, kad Jungtinė Karalystė (JK) nebėra ES dalimi, taigi galiausiai pasikeitė ir per dešimtmečius nusistovėjusi verslo bei piliečių idilė. Nors daugelis verslo subjektų įvairius teisinius ar reglamentavimo klausimus išsprendė dar iki sausio 1 d., jų neišvengiamai kyla su Brexit jau susidūrus realybėje.

Kas pasikeitė teisėje? Nuo šių metų ES teisė JK nebetaikoma, o šalių tarpusavio santykius reglamentuoja po ilgų derybų pasiektas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS). Dėl plačios ES teisės taikymo apimties, Brexit įtaką pajautė visų sektorių įmonės, turinčios verslo santykių JK ir šiuo metu turinčios prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo ir naujų taisyklių, įtvirtintų PBS ir JK bei ES valstybių narių nacionalinėje teisėje.

Kviečiame susipažinti su pokyčiais, kurie įvyko finansų, mokesčių, muitų ir duomenų apsaugos srityje.
 
Finansų rinka

ES bendroji rinka ir laisvas kapitalo judėjimas suteikia dideles galimybes ES veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kurie su vienintele licencija, išduota kurioje nors iš ES valstybių narių, įgyja teisę laisvai teikti paslaugas visoje ES rinkoje.

Būtent šių galimybių dėka daugelis fintech rinkos žaidėjų galėjo teikti finansines paslaugas visoje ES būdami įsisteigę tik JK.

Deja, JK pasitraukimas iš ES nutraukė JK licencijuotų finansų rinkos dalyvių prieigą prie ES bendrosios rinkos, o JK ir ES pasirašytas PBS nedaug kuo palengvino JK įsikūrusių rinkos dalyvių galimybes patekti į rinką. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. visi JK licencijuoti finansų rinkos dalyviai prarado teisę teikti savo paslaugas ES klientams.
Šiuo metu abi PBS šalys yra susitarusios iki 2021 m. kovo pabaigos paskelbti Susitarimo memorandumą dėl  finansinių paslaugų reguliavimo, finansinio stabilumo ir lygiavertiškumo (angl., equivalence), kuris suteiks daugiau aiškumo dėl lygiavertiškumo taisyklių.

Lygiavertiškumas reiškia vienos valstybės sprendimą pripažinti kitos valstybės teisinius reikalavimus, reglamentuojančius prekes ar paslaugas. Iš esmės tai reiškia, kad finansų rinkos dalyviui tereikėtų atitikti vienos iš valstybių reikalavimus veiklai abejose šalyse ir jis galėtų veikti kitos valstybės rinkoje lygiavertiškumo sprendime numatyta apimtimis. Todėl ES priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo leistų JK išsaugoti tam tikras prieigos prie ES rinkos teises.
 
Šiame kontekste taip pat reikėtų pažymėti ir tai, kad visgi lygiavertiškumas nepakeičia paso teisių (angl., passporting rights), sukurtų išskirtinai ES finansų rinkos dalyviams. Lygiavertiškumo sprendimo pagrindu galima teikti žymiai mažiau paslaugų ir jis apima žymiai mažiau sričių, todėl bet kokiu atveju tai neleis JK įsikūrusiems finansų rinkos dalyviams visapusiškai patekti į ES rinką.
 
Iki dabar Europos Komisija yra priėmusi tik riboto galiojimo lygiavertiškumo sprendimą, leidžiantį JK įsikūrusioms pagrindinėms sandorio šalims (angl. central counterparties; CCP) ir centriniams vertybinių popierių depozitoriumams veikti ES.

Atsižvelgdami į neapibrėžtumą dėl lygiavertiškumo sprendimo bei ribotą tokiu sprendimu suteikiamų teisių apimtį, JK įsikūrę finansų rinkos dalyviai, norintys toliau teikti finansines paslaugas ES, turėtų apsvarstyti kitas patekimo į ES rinką priemones, kaip:
 
  • įsteigti filialą valstybėje narėje – tai suteiktų teisę teikti finansines paslaugas tik tos konkrečios valstybės narės rinkoje; arba
  • licencijuoti dukterinę įmonę kurioje nors valstybėje varėje ir pasinaudoti paso teise teikti paslaugas visoje ES.
 
Mokesčiai ir muitai

Dar iki 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo priimti mokesčių teisės aktų pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad JK išstojus iš ES, pereinamuoju 2 metų laikotarpiu tęsiamas pelno mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, rinkliavų ir labdaros ir paramos įstatymų nuostatų taikymas JK tokia pačia apimtimi, kaip ir ES valstybėms narėms. T. y. 2 metų laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) visos ES valstybėms narėms taikomos išimtys ir lengvatos galioja tokia pačia apimtimi ir JK įmonėms. 

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas tokio pereinamojo laikotarpio nenumato, todėl sandoriams su JK įmonėmis taikomos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatos, taikytinos trečiosioms valstybėms. Reikia pažymėti, kad iki 2021 m. vasario 28 d. JK įmonė, Lietuvoje įsiregistravusi PVM mokėtoja, neprivalo Lietuvoje turėti fiskalinio agento. Jeigu ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas bus patvirtintas pilnai, pareiga Lietuvoje turėti fiskalinį agentą neatsiras. Priešingu atveju, VMI informuos atitinkamas įmones apie atsiradusią pareigą turėti fiskalinį agentą.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. gabenant prekes iš Lietuvos į JK ar iš jos taikomos importo / eksporto procedūros. Svarbiausia, Lietuvos importuotojams, prašantiems taikyti lengvatinį režimą (netaikyti importo muitų), būtina užsitikrinti, kad JK eksportuotojai galėtų įrodyti, jog prekės atitinka lengvatinės kilmės reikalavimus (t. y. importuotojui reikalinga turėti eksportuotojo išduotą pareiškimą apie prekių kilmę).

Duomenų apsauga ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas

Brexit pereinamasis laikotarpis baigėsi, o naujos JK duomenų apsaugos taisyklės įsigaliojo prieš pat 2020 m. gruodžio 31 d. vidurnaktį. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nustojo būti tiesiogiai taikomas JK, tačiau su tam tikrais pakeitimais faktiškai tapo JK vidaus teisės dalimi.
 
Ši pataisyta ES BDAR versija šiuo metu yra vadinama „JK BDAR“. Joje įtvirtintos sąlygos ir reikalavimai yra panašūs į ES BDAR, tačiau yra JK vidaus teisės dalis. Lygiagrečiai su JK BDAR sukūrimu, taip pat buvo atlikti tam tikri JK duomenų apsaugos įstatymo pakeitimai. Šis naujas JK duomenų apsaugos režimas kartu su JK išstojimu iš ES reikalauja, kad JK, ES ir tarptautiniai verslai imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, jog jie ir toliau atitiktų galiojančius du atskirus duomenų apsaugos režimus: ES BDAR ir JK BDAR.

Iš esmės, organizacijos, vykdančios europinę veiklą, greičiausiai turės laikytis dviejų atskirų, tačiau panašių teisinių režimų. Dėl to kyla dvigubų skirtingų režimų (ES duomenų apsaugos institucijų ES ir JK ICO) patikrinimų ir nuobaudų skyrimo rizika bet kokio pažeidimo atveju. Tai taip pat reiškia, kad organizacijos turi gerai apsvarstyti, ar jos priklauso tik vienam, ar abiem režimams, ir imtis atitinkamų veiksmų. Šiuo metu JK ir ES veikiantis verslas turi apsvarstyti keletą klausimų, įskaitant duomenų perdavimą tarp ES ir JK, tinkamų tvarkymo įrašų, sutarčių, politikų ir procedūrų turėjimą bei reikalavimų skirti ES duomenų apsaugos atstovus atitiktį.
Kas pasikeitė finansų rinkos dalyviams po Brexit?
2021-02-08
 
Europos Sąjungos bendroji rinka ir laisvas kapitalo judėjimas suteikia dideles galimybes ES veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kurie su vienintele licencija, išduota kurioje nors iš ES valstybių narių, įgyja teisę laisvai teikti paslaugas visoje ES rinkoje.

Būtent šių galimybių dėka daugelis fintech rinkos žaidėjų galėjo teikti finansines paslaugas visoje ES būdami įsisteigę tik JK.

Deja, JK pasitraukimas iš ES nutraukė JK licencijuotų finansų rinkos dalyvių prieigą prie ES bendrosios rinkos, o JK ir ES pasirašytas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas nedaug kuo palengvino JK įsikūrusių rinkos dalyvių galimybes patekti į rinką. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. visi JK licencijuoti finansų rinkos dalyviai prarado teisę teikti savo paslaugas ES klientams.
 
Šiuo metu abi šalys yra susitarusios iki 2021 m. kovo pabaigos paskelbti Susitarimo memorandumą dėl  finansinių paslaugų reguliavimo, finansinio stabilumo ir lygiavertiškumo (angl., equivalence), kuris suteiks daugiau aiškumo dėl lygiavertiškumo taisyklių.
 
Lygiavertiškumas reiškia vienos valstybės sprendimą pripažinti kitos valstybės teisinius reikalavimus, reglamentuojančius prekes ar paslaugas. Iš esmės tai reiškia, kad finansų rinkos dalyviui tereikėtų atitikti tik vienos iš valstybių reikalavimus veiklai abejose šalyse ir jis galėtų veikti kitos valstybės rinkoje lygiavertiškumo sprendime numatyta apimtimis. Todėl ES priimtas sprendimas dėl lygiavertiškumo leistų JK išsaugoti tam tikras prieigos prie ES rinkos teises.

Šiame kontekste taip pat reikėtų pažymėti ir tai, kad visgi lygiavertiškumas nepakeičia paso teisių (angl., passporting rights), sukurtų išskirtinai ES finansų rinkos dalyviams. Lygiavertiškumo sprendimo pagrindu galima teikti žymiai mažiau paslaugų ir jis apima žymiai mažiau sričių, todėl bet kokiu atveju tai neleis JK įsikūrusiems finansų rinkos dalyviams visapusiškai patekti į ES rinką.
Iki dabar Europos Komisija yra priėmusi tik riboto galiojimo lygiavertiškumo sprendimą, leidžiantį JK įsikūrusioms pagrindinėms sandorio šalims (angl, central counterparties; CCP) ir  centriniams vertybinių popierių depozitoriumams veikti ES.

Atsižvelgdami į neapibrėžtumą dėl lygiavertiškumo sprendimo bei ribotą tokiu sprendimu suteikiamų teisių apimtį, JK įsikūrę finansų rinkos dalyviai, norintys toliau teikti finansines paslaugas ES, turėtų apsvarstyti kitas patekimo į ES rinką priemones, kaip:
  • įsteigti filialą Valstybėje Narėje – tai suteiktų teisę teikti finansines paslaugas tik tos konkrečios Valstybės Narės rinkoje; arba
  • licencijuoti dukterinę įmonę kurioje nors Valstybėje Narėje ir pasinaudoti paso teise teikti paslaugas visoje ES.
Brexit ir Mobilumo paketas: ką tikslinga žinoti mažinant pasekmes vežėjų verslui?
2021-01-25
 
Ekonomistai Lietuvos transporto ir saugojimo sektorių vadina šalies ekonomikos būklės indikatoriumi. Tai nenuostabu, nes vien kelių transporto sektorius sukuria net 7-8% šalies BVP. Akivaizdu, kad transporto verslo plėtotojų gerovė yra itin svarbi Lietuvos ekonomikos stabilumui. Ribojimai Lietuvos vežėjų verslui įvesti Europos Sąjungos (ES) viduje. Negana to, Lietuvos vežėjai šiuo metu susiduria dar ir su „Brexit“ įtaka dėl pervežimų į Jungtinę Karalystę (JK).
 
Mobilumo paketas
 

Viešojoje erdvėje jau ne kartą nuskambėjo, kad dėl Mobilumo paketu įvestų ribojimų prognozuojamas neigiamas poveikis šalies ekonomikai gali siekti net 1,6 proc. BVP.
 
Lietuva apskundė kai kurias Mobilumo paketo nuostatas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) teigdama, kad jos ne tik prieštarauja ES aplinkosaugos reikalavimams, bet ir diskriminuoja Lietuvos vežėjus. Tą patį padarė ir kitos ES šalys, pavyzdžiui, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Malta.
 
Viena „karščiausių“ Mobilumo paketo temų yra transporto paslaugų teikimo kitų ES šalių viduje (vadinamo kabotažo) ribojimas. Šių paslaugų teikimas sudarė didelę dalį Lietuvos vežėjų veiklos. Tokiu būdu vilkikas būdavo „įdarbinamas“ kitoje ES šalyje ir galėjo vykdyti krovinių pervežimus negrįžtant į įsisteigimo šalį (pvz. Lietuvą). Šiuo metu leidžiami tik 3 tokie pervežimai per 7 dienas, o po jų atlikimo vilkikai privalo 4 dienas „atvėsti“, kuomet joks paslaugų teikimas nėra leidžiamas. Be to, kartą per 8 savaites vilkikas privalo būti grąžinamas į vežėjo šalį. Tokie ribojimai lemia ne tik nereikalingą tuščių vilkikų judėjimą ES viduje, bet ir, akivaizdu, atima iš Lietuvos vežėjų didelę dalį pajamų.
 
Lietuvai ginant vežėjų interesus ESTT buvo pasiekta ir „Brexit“ epopėja. Nuogąstaujant dėl „kietojo“ Brexit, ES ir JK vis tik pavyko sudaryti prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, įsigaliojusį šių metų sausio 1 d.
 
Ką susitarė ES ir JK?
 
Nors ES vežėjai gali neribotai vežti krovinius į/iš bei per JK (ir vice versa), o šie vežimai nėra apriboti papildomomis kvotomis, tačiau įvesti biurokratiniai ribojimai stabdo sklandų prekių tiekimą į JK bei sukuria didžiules vilkikų spūstis ES ir JK pasienyje.
 
Biurokratijos pasekmė - vilkikų spūstys
 
ES ir JK susitarimas numato, kad vežėjai privalo užtikrinti, kad jų vairuotojai turėtų visą būtiną muitinės informaciją ir reikiamus gabenamų krovinių dokumentus. Šie dokumentai skiriasi, priklausomai nuo krovinio pobūdžio ir vilkiko maršruto. Dokumentus pildyti ir pateikti vežėjai turi naudodami skirtingas sistemas. Dar daugiau, viešoje erdvėje pasirodo ir tokia informacija, kad vilkikų vairuotojams į JK neleidžiama įsivežti kai kurių maisto produktų (pvz. sumuštinių) savo reikmėms. Tai kelia didelę sumaištį tarp vežėjų.
 
Dėl dokumentų patikrų pranešama apie didžiules vilkikų eiles, nusidriekusias ES ir JK pasienyje. Situaciją dar labiau apsunkina vairuotojų testavimas dėl COVID-19. Kaltindami „didžiulį biurokratinį reguliavimą“ įvestą ES ir JK susitarimu, kai kurie ES vežėjai net laikinai nevykdo pervežimų iš ES į JK. Vienos didžiausių ES logistikos bendrovių (pvz. Vokietijos logistikos grupė „DB Schenker“) vežimus į JK jau sustabdė. „DB Schenker“ nurodo, kad vos 10 proc. siuntų į JK turi tinkamą dokumentaciją. Tarptautinė siuntų kompanija DPD dar anksčiau taip pat laikinai sustabdė siuntų tiekimą iš JK į ES teigdama, kad net iki 20 proc. siuntų dokumentų yra netinkami. Vežėjai teigia, kad šiuo metu sugaišta net 2-3 paras kol suveda dokumentus į atitinkamas sistemas.
 
Tuo tarpu JK ūkio ministerija perspėjo, kad tokia situacija gali lemti maisto trūkumus didžiuosiuose JK prekybos centruose, todėl pasiūlė taikyti nepaprastąsias priemones ir 300 vilkikų per dieną praleisti be eilių, jei vilkikai veža maisto produktus didiesiems prekybos centrams. Reikia turėti omenyje, kad Doverio-Kalė kelias yra kritinis JK maisto tiekimui, nes apie 10 proc. viso JK suvartojamo maisto yra pervežama juo. Tuo tarpu žiemą net 75 proc. šviežių vaisių ir daržovių į JK atkeliauja per šį kelią.
 
Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad JK peržiūrės savo taisykles ir jas tobulins, siekiant užtikrinti sklandų krovinių pervežimą.
 
Ribojimai ES vežėjams
 
Be papildomų biurokratinių reikalavimų vežimo dokumentams, vežėjams taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į naujas paslaugų teikimo taisykles JK viduje (kabotažo): JK ir ES vežėjai gali maksimaliai atlikti du papildomus pervežimus ES ir, atitinkamai, JK viduje; JK vežėjai gali atlikti vieną papildomą pervežimą vienos ES šalies teritorijoje, o kitu krovinio pervežimu vilkikas turi pervažiuoti į kitą ES šalį.
 
Kaip sumažinti pasekmes:
 
  • Vėžėjai ir prekių eksportuotojai į JK turi įsitikinti, kad tinkamai supranta nustatytus reikalavimus ir užtikrinti jų atitikimą. Nepaisant to, jog krovinių pristatymo vėlavimas būtų iššauktas objektyvių ir nuo vežėjų ir (ar) eksportuotojų nepriklausančių aplinkybių, atsakomybę dėl krovinių nesavalaikio pristatymo krenta būtent ant vežėjų ir (ar) eksportuotojų pečių.
  • Atitinkamai, kol situacija normalizuosis, vežėjams rekomenduotina peržiūrėti sudarytas vežimo sutartis ir (ar) muitinės tarpininkavimo sutartis. Ypač atkreiptinas dėmesys į nuostatas dėl nesavalaikio krovinių pristatymo bei dėl to kylančias pasekmes (netesybas, baudas ir kt.); bei į sąlygas, numatančias sutarties šalių atsakomybę dėl tinkamo vežimo dokumentų užpildymo/pateikimo.
  • Naujų reikalavimų įtaką bei būtinybę koreguoti pirkimo-pardavimo ir (ar) vežimo sutartis turėtų įsivertinti ir į JK prekes eksportuojančių įmonių tiekimo grandinių operatoriai. Krovinių pristatymo vėlavimas taip pat gali lemti eksportuotojų atsakomybę prieš pirkėjus ir (ar) krovinių gavėjus.
  • Be to, ES ir JK susitarimo nuostatos dėl paslaugų teikimo ES ir JK viduje (kabotažo) gali lemti reikalingumą eksportuotojams peržiūrėti ir sustyguoti savo tiekimo grandines. Tokius pakeitimus eksportuojančios bendrovės turėtų suderinti su vežėjais.